Šlaitinis stogas

Stogai apsaugo pastatus nuo kritulių ir kitų išorinių poreikių, dėl ko jie privalo būti nepralaidūs vandeniui, atsparūs agresyvioms cheminėms medžiagoms, aukštoms ir žemoms temperatūroms. Šie pastatų elementai gali būti labai įvairūs, tiek savo formomis, spalvomis, plotu, tiek ir kitomis techninėmis savybėmis. Šlaitinis stogas – tai ko gero labiausiai paplitusi konstrukcija privačių namų segmente, ypač tokio tipo stogas yra labai populiarus ir skandinaviško tipo namų statyboje.

Šlaitiniai stogai įprastai yra įrenginėjami mažuose ir vidutinio dydžio namuose. Taip yra dėl to, kad tokio tipo konstrukcijos pastatuose aukštesniuose nei penki aukštai lemia sudėtingesnį sniego pašalinimą, rizikas, kurios kyla dėl besiformuojančių varveklių ir poreikio organizuoti efektyvų vandens nuvedimą. Šlaitinis stogas leidžia įrengti po juo gyvenamąsias arba negyvenamąsias patalpas.

Šlaitinis stogas ir jo konstrukcija

Skirtingai nei plokšti, šlaitiniai stogai gali būti labai skirtingi. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, žvelgiant į juos, tai šlaitų skaičius ir forma, kuri dažnu atveju, priklauso nuo pirmo veiksnio. Šlaitinių stogų konstrukcija yra parenkama, atsižvelgiant į pastato paskirtį ir ypatumus, tačiau visais atvejais ji privalo kokybiškai šalinti vandenį, atsirandantį tirpstant sniegui ir lyjant.

Pagal savo formą ir architektūrinį sprendimą šlaitinių stogų konstrukcijos yra skirstomos į vienšlaites, dvišlaites, trišlaites ir daugiašlaites. Pavadinimai sufleruoja apie tai, kiek šlaitų yra kiekviename variante, nuo to priklauso ir šlaitinių stogų įrengimas, tiksliau jo sudėtingumas.

Vienšlaitis stogas

Ši šlaitinio stogo konstrukcija yra pati paprasčiausia ir nukreipia vandenį tik viena kryptimi. Tai populiarus būdas uždengti nedidelius namelius, priestatus, ūkinius pastatus ir pan. Po tokias stogais įprastai nebūna jokių patalpų, tokių kaip mansardos ar pastogės.

Dvišlaitis stogas

Tai labai dažnai sutinkama konstrukcija, nes tokio šlaitinio stogo įrengimas yra gan paprastas ir tinka daugeliui nedidelių namų. Abu šlaitai yra stačiakampio formos ir gali būti tiek vienodo tiek ir skirtingo ploto, priklausomai nuo pasirinkto dizaino. Tokia stogo forma leidžia po juo įrenginėti patalpas (palėpes), kuriose įprastai laikomi įvairūs daiktai, nors jei šlaitų nuolydis nėra labai didelis, tai po stogu galima įrengti mansardą.

Trišlaitis stogas

Namų priestatuose, tokiose kaip terasos, verandos stoginės ir t.t. dažnai įrengiami trijų dalių šlaitiniai stogai. Konstrukcija jų nėra sudėtinga tačiau leidžia įgyvendinti įdomesnius architektūrinius sprendimus. Įprastai juos sudaro trys trikampės plokštumos, viena iš kurių gali būti pakeista trapecija, jei stogelis yra ilgesnis.

Daugiašlaitis stogas

Tai keturis ir daugiau šlaitų turintys stogai, naudojami įmantresnių ir sudėtingesnių konstrukcijų įrengime. Jie yra ypač populiarūs šiuolaikinėje statyboje, nes leidžia sukurti pačias įvairiausias formas, kurios tampa tikru išskirtinumu.

Šlaitinių stogų šiltinimas

Šlaitinių stogų šiltinimas – tai vienas svarbiausių etapų įrengimo eigoje. Jo eigoje yra užtikrinama, jog šiluma iš patalpų nebus išleidžiama į lauką, ir tuo pačiu metu šaltis iš išorės nepateks į vidų. Šiltinimui yra naudojamos šiuolaikinės medžiagos, pasižyminčios geromis izoliacinėmis savybėmis, tokios kaip mineralinė vata, putų polistirenas, ekstruzinis polistirenas, putų poliuretanas. Gegnių dėka, kurios sudaro karkaso pagrindą, šlaitinio stogo šiltinimas vyksta struktūrizuotai ir sistemingai. Visgi tai nereiškia, kad procesas yra paprastas ir nereikalauja gilesnių žinių. Netikslumai ir klaidos, šiame etape gali lemti daug problemų ateityje, kurių pasekmėje gali prireikti visiškai iš naujo atlikti darbus. Tam, kad išvengti šio scenarijaus, rekomenduojama, kad šlaitinių stogų dengimas, tame tarpe ir šiltinimas būtų atliekamas specialistų, kurie ne tik gerai išmano kiekvienos stogo konstrukcijos ypatumus bei statybinių medžiagų technines savybes.

Šlaitinių stogų izoliacija

Kaip ir bet kuriose stoguose, šlaitiniuose yra naudojama kelių rūšių izoliacija:

• Hidroizoliacija – padeda išvengti drėgmės patekimo iš lauko į patalpas, tais atvejais, jei vanduo patenka po stogo danga. Izoliuojantis sluoksnis (plėvelė) neleidžia drėgmei sugadinti šilumos izoliacijos sluoksnio ir medinių konstrukcijų.
• Garų izoliacija – ganėtinai svarbus sluoksnis, kuris, skirtingai nei įprasta hidroizoliacija veikia atvirkščiai – apsaugo stogo konstrukcijas iš vidaus nuo besiformuojančio kondensato. Pastarasis yra įprastas reiškinys pastogėje, kur šiltas oras patalpų viduje susiduria su šaltomis masėmis iš lauko.